"Jums knieti išmatuoti laiką - begalinį ir neišmatuojamą .Jums norisi tvarkyti savo veiklą , netgi dvasios kelionę pagal valandas ir metų laikus .
Laiką jums maga paversti upe , kurios krante sėdėtumėt ir stebėtumėt ją tekančią .
Tačiau amžinoji jūsų Aš dalis suvokia , jog gyvenimas nepriklauso nuo laiko ,
Ir žino , jog vakarykštė diena tėra šiandienos atmintis , o rytojus - šiandienos svajonė .
Ir dainuojanti bei mąstanti jūsų esmė tebeišgyvena tą akimirką , kai erdvėje buvo pažertos žvaigždės .
Kas iš jūsų nejaučia , jog turi neribotą galią mylėti ?
Ir vis dėlto kas gi nejaučia , jog pati meilė , nors ir beribė , telkiasi jo esybės centre , o ne blaškosi nuo vienos meilės minties prie kitos ar nuo vieno meilės poelgio prie kito ?
Ir argi laikas nėra kaip meilė - nedalomas ir bekraštis ?
Bet jei mintyse turit matuoti laiką pagal metų laikus , tegu kiekvienas jų apima likusius ,
Ir tegu šiandiena apglėbia praeitį atmintimi , o ateitį aistringu potraukiu ! ..."
KAHLILIS DŽIBRANAS " PRANAŠAS " , 1923 m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą